Kadangi esu gimus iškart po Naujųjų, jaučiu dvigubą “naujos pradžios” poreikį. Gana smagu, net neįsivaizduoju ką daro tie, kurie yra gimę vidury vasaros, gal jie dalina metus į dvi dalis, ir po šventės sako “na bet omg, jau vat kitą pusmetį tai…”, arba gal tiesiog ignoruoja gimtadienį kaip pokyčių metą, o gal ignoruoja ir Naujuosius, o gal daug kas daug ką ignoruoja, bet aš pastoviai, o ypač sausio pradžioje jaučiu džiugesį pavadinimu “changes and expectations”.
Galvoju, gal rašyti twitterį, bet neapsisprendžiu kokia kalba. Galėčiau mesti monetą arba kankinti visus, kuriuos pažįstu, šiuo itin aktualiu klausimu, arba rašyti ir lietuviškai ir angliškai. Tai dabar neapsispręsiu, kurį iš šių veiksmų atlikti.
Paklausiau Aurelijos, kurį zodiako ženklą primenu, ji atsakė - dvyniai, nes: “tu sumišus ir neapsisprendus”.
[Bet faaak, aš kartais net neapsisprendžiu kokį veiksmą kokia ranka atlikinėti. Nors neseniai pagalvoojau, kad patreniruosiu smegenėles. Pradėsiu nuo paprastų veiksmų. Kaire ranka tepami sumuštiniai kol kas ne per gražiausi, o šiandien vos nenumiriau užtraukinėdama megztinio užtrauktą dešinę. Mm, man patinka ši tema, reikės pratęsti.]
na ok, bet man kartais pramuša sprendimų metas :D tik tuomet reikia greitai viską vykdyt, kol po penkių min nepersigalvojau. Whahahaha.
Šįmet linkiu sau daugiau aktyvumo. Gal reikėtų ir daugiau gebėjimo planuoti, o visgi, suplanuoti įvykiai būna kažkokie nedžiaugsmingi, tai tuomet tebūnie nei aš, nei mano draugai nebūkime stabdžiais.
Hm, reiškia einu kurt twitterio vartotoją, kol dar noriu.
Sapnavau, kaip bandau įsidėt lęšius, bet po savaitės nenaudojimo jie pasidarė baisiai kieti, tokie kieti kad nelindo akin, ir man taip liūdna pasidarė sapne, taip liūdna. Kad atsikėlus net ėjau įsidėt :D
Tos kaukės ant veido baisiai nepatogios, nes ryškiai pritaikytos vieno dydžio veidui, ir tas dydis tikrai nepanašus į maniškį.
Prisiminiau, kaip kažkada trūlike pora vaikinų kalbėjo apie filosofinį garsą. Tai tikrai gana įdomu. Kažkas pasako neaiškius garsus, kuriuos mes savo galvoje suvokiame. Suvokiame ir suprantame, pykstam išgirdę “nekenčiu” ir džiaugiamės dėl “myliu”, bet juk tai paprasčiausi garsai. Tai siaubingai kraupu, kraupiau net už televizoriaus ar telefono veikimą:(
Prisiminiau Waking life:
Creation comes out of imperfection. It seems to come out of a striving and a frustration. This is where, I think, language came from. I mean, it come from our desire to transcend our isolation and have some connection with one another. It had to be easy when it was just simple survival. “Water.” We came up with a sound for that. “Sabretooth tiger behind you!” We made a sound for that. But when it gets really interesting, I think is when we use that same system of symbols to communicate all the abstract and intangible things we’re experiencing. What is “frustration”? Or what is “anger” or “love”? When I say “love” the sound comes out of my mouth and hits the other person’s ear travels through the byzantine conduit in their brain through their memories of love or lack of love. They say they understand, but how do I know? Because words are inert. They’re just symbols. They’re dead. You know? And so much of our experience is intangible. So much of what we perceive cannot be expressed. It’s unspeakable. And yet, you know, when we communicate with one another and we feel we have connected and think we’re understood I think we have a feeling of almost spiritual communion. That may be transient, but it’s what we live for.
Matyti smarkus “Lipton” bei “Etno” pranašumas. Gerai, kad kavos nebūna pakeliuose:D
O šiaip mokykloj pagaliau karantinas, o ir aš jau įsisirgau. Galiu sau (ne)smagiai skaityti Dostojevskį ir daryti anglų VBE.
Sapnavau dar vieną smagų sapną:
mes su mama turim slaptstytis nuo kažkokios gaujos, mafijos. Nežinau kodėl, bet mūsų slėptuvę iš pradžių būna kažink koks daržas, o vėliau slepiamės bute už sofos:D ir vis mums nepavyksta, mano kojos kyšo ir matosi:F Mes žinom, kurią būtent akimirką vidun įsiverš mafija ir mus nužudys, todėl panikuojam ir blablabla. Jau labai mažai liko laiko ir tuomeeet, pasiimu telefoną, ir atidarau vieną iš seniau gautųjų išsaugotų žinučių. Ir TADAM, mes persikeliam į tą laiką, kai buvo parašyta toji žinutė:D O tai yra, maždaug penkios-dešimt minučių atgal. Ir vėl bandom slėptis, ir vėl neišeina, ir vėl aš lemiamą akimirką atidarau gautąją žinutę. Ir taip labai daug kartų. Dievaži, vienas lievesnių sapnų :D Akivaizdu, jog įtakos turėjo “Švilpiko diena”:d
Kelias iš taško A į tašką B, kuriuo esu ėjus nemažai kartų. Didelė tikimybė, kad kelią rasiu.
Tas pats kelias, tačiau iš kitos pusės. Kelio neberasčiau :C
O jeigu tarp seno gero kelio AB įsiterptų, taptų beprasmiška.
Manau, taip yra dėl užburto rato. Paprastai viena nevaikštau, o kai vaikštau su kuo nors, nelabai suvokiu kelią, nes svarbiau yra bendrauti su žmogumi. Na arba kartais pastebiu kokius nors mane dominančius dalykus, bet jie ištirpsta aplinkoje.
Daugelis iškrito nuo gripo, bet mane kankina tik 37.2 temperatūra. Ir dar nuovargis bei pan. , bet šituo skundžiuosi kiekvieną dieną, tai turbūt nesiskaito:D Žodžiu, visose mokyklose ir gimnazijose iš eilės skelbiamas karantinas, tik ne mūsiškėje. Su Ingrida netgi nusprendėme, jog dyrikas greičiau pradės dalinti vaistus, nei uždarys kramerių mokyklą:D
Mama nupirko Kentui light weight control ėdalo. Tipo “katėms, linkusioms tukti” :D Šaipausi iš jo.
Nutukėlis. Nesileido fotkinamas, o galiausiai nusėdo fotoaparatas:C
Pamatavau jo liemenį ties storiausia vieta, 52cm, omg. Manekene netaps:(
Europos Pašvaistė buvo jėgaaa. Daug įdomių short’ų, daug ir ne tokių įdomių, bet bendras rezultatas vis tiek puikus. Neužmigau nė karto :D Net miego nesinorėjo, gal suveikė sistema pamiegoti parėjus iš mokyklos.
James toks tipinis anglas, ryžtelėjęs:D Nelabai su juo bendravau, bet bent kiek girdėti british accent šalia yra omgomg, droooool.
Pusę trijų buvo pusvalandžio pertrauką, kurios metu visi vaišinos bandelėmis, o po koridorių vaikštinėjo vyrukas, nešinas padėklu, ant kurio buvo stiklinės su… sultiniu:D Paprastai jo nemėgstu, bet tokią dieną net skanu buvo:F Vat, ir dar visi žmonės buvo labai gražūs, ir nesvarbu, kad gal keturi šimtai mūsų - visi savi tapo :D
Nerealiai juokingas. nors kai pažiūrėjau dar kartą namie, tai nebepadarė įspūdžio. Gal salėj kitaip veikia, o gal tiesiog prieš jį buvo nevykęs filmukas ir šis tavo atgaiva :D 9/1o kogero
Smagus ir juokingas. Hėė, dėka šio filmuko ištraukos mane pakerėjo Pašvaistės reklama. “Aš neužmigsiu, tikrai neužmgsiu” Gaila neradau nete, bet gal reikėtų labiau pasistengti. 1o/1o
Pakankama originalus sprendimas dėl tų dėžučių, na bet negaliu atskleisti, kokių dėžučių:C Žodžiu, riekia pažiūrėti, kaip ir visus čia esančius filmukus:D 9/1o
Romui šitas patiko labiausiai, spėkim dėl ko? Taip, nes kietai nufilmuotas, operatoriaus darbas omg omg:D Man tai labai patiko dėl sukeliamo jausmo, ir pavadinimą atitinka, nors tai nėra kokie paveblenimai apie gamtos prabudimą, ganėtinai rimtas short’as. 9/1o
Baisiai daug kam nepatiko, mažai plojimų, Romas šalimais žiovavo ir sakė “nu bl”, bet man patiko išsakomos mintys, be to vaizdai kartais priminė taip mėgstamą (abstraktų) ekspresionizmą. Vis vien kažkas negerai filmo išpildyme. 8/1o
Labai tiko kaip paskutinis short’as. Jame žmonės pradeda niūniuoti dainą ir vieni nuo kitų užsikrečia melodija. Visi išėję iš kino teatro taip pat niūniavo. Na, tiksliau, mes su Dovile, bet tikiuos, kad ir kiti, nors ir tyliai:) 9/1o
Tvora / The Fence
rež. Ricardo Íscar, Nacho Martín, 2005, 12 min., Ispanija
Galėjo būt bent perpus trumpesnis. Filmavimo stilius truputį nervina smegenį. Idėja nebloga, apie gamtos išnaudojimą dėl per didelės žuvybos. Su ironija. 7/1o
Zakarija / Zakaria
rež. Gianluca De Serio, Massimiliano De Serio, 2005, 15 min., Italija
Nes arba juose viso labo papasakota istorija, kuri nesukėlė nei gilių minčių nei jausmų, arba “Minotaurą” pvz neitin suvokiau, per “Zakariją” Dovilė su Romu abu užmigo ir man iš šonų pradėjo klausinėt “o ką čia rodė? o kas čia buvo” , o aš nė neturėjau, ką pasakyti, nes tiek jiems užmigus, tiek atsibudus buvo tas pats - berniukai meldėsi:D O “Dalių gaminimas” išvis nepamenu, tik pirmą pusę minutės, tad turbūt nepatiko:D Tai vidutiniškas įvertinimas 4,5/1o
Bet ir negaliu dėti prie “nepatiko”. Sukonfjūzino mane šitas filmas. Per jį žiovavau daugiausia:D Na nes atrodė jog rodė vien manekenų nuotraukas ir vienas toks foto kadras trunka vos ne pusę min. Bet vėliau buvo įspūdingi garso efektai, jie sukėlė kraupulį ir siaubą. James sako, kad gal filmas apie nekintančias ir amžinas šeimos vertybes. Na nežinau:C 7/1o gal
Bet kaip smagu viskas buvo. Galėtų dažniau per naktį seansai vykti.
Grįžus net nenorėjau miego, na bet reikėjo prisnūst, kad vėliau blaiviom akim nueiti į “Nord” :D Apie kurį kurim nors kitam poste.
Ką tik sužinojau, kas yra žmogus x, einantis kartu su mumis į Europos Pašvaistę:
Ogi Dovilės pen pal iš Anglijos, trisdešimtmetis kareivis James:D Vos nenumirau išgirdus. Rytoj laukiau įdomi naktis:D
- Pažiūrėk kiek prisnigoooo
- Ahaaaa
- Ooo, ir vaikai žaidžiai, kaip miela, jie stato smegesenį
Šiandien kalbam su nacionaliste klasioke apie Rygos stotelę:
aš: primena man Rygos parduotuvę Antakalny:D
ji: jo jo. bet ten groja rusišką muziką
aš: nu tai gal gal
ji: aš ten aprėkiau kasininkę
aš: kodėl tu ją aprėkei?
ji: nes leido rusišką muziką
aš: o kas čia tokio?
ji pradėjo apie okupaciją šnekėt, kad tęsės penkiasdešimt metų ir blablabla, ir kad suomiai tai va nesimoko rusų kalbos mokykloje ir t.t. ir t.t.
aš: nu o tai prie ko čia muzika? yra ir geros rusiškos muzikos
ji: nu bet kas ją kuria
aš: nu tai kas? juk čia muzika
ir tada labai gaila, bet dėl kažko pasikeitė pokalbio tema.
Nemaniau, jog išvis įmanoma taip mąstyti. Gal ne veltui pavadinau ją nacionaliste:D Pagal šią logiką taip pat derėtų neskaityti rusiškų knygų. O tai ką jau tuomet kalbėt apie Vokietiją, juk ten Hitleris ir Antras Pasaulinis karas, omgomg.
Mes su galva susipykom.
Ji norėjo verkti, bet aš jai neleidau.
Tada ji pyktelėjo ir pradėjo mane spausti.
Tuomet pasiunčiau ją.
Ir mes dabar gyvenam atskirai:D
Ir nieko čia gero, nes nesugebėjau dėl to atšvęsti Helouvyno, na bet tarkim. Tikiuosi susitaikyti su galva ir iš “nenoriu niekur eiti iš namų” grįžti į “nenoriu eiti namo” :D
